Pasidalijamasis valdymas suteikia galimybę prisiimti atsakomybę atitinkamu lygmeniu ir taip sudaryti sąlygas geriau remti ESF+ tikslus. Kartu su Europos regioninės plėtros fondu (ERPF), Sanglaudos fondu (SF) ir Teisingos pertvarkos fondu (TPF) ESF+ yra neatsiejamas ES sanglaudos politikos aspektas.

Kaip veikia pasidalijamasis valdymas?

Pasidalijamasis valdymas reiškia, kad atsakomybė už ESF+ valdymą tenka ir Komisijai, ir valstybėms narėms.

Kiekvieno septynerių metų programavimo laikotarpio pradžioje Komisija ir valstybės narės susitaria dėl pagrindinių ESF+ investicijų prioritetų, nustatytų nacionalinėse arba regioninėse programose. Pavyzdžiui, valstybė narė ir Komisija gali susitarti, kad reikia daugiau dėmesio skirti jaunimo nedarbo mažinimui arba valstybės švietimo sistemos tobulinimui.

Susitarus dėl programų, valstybės narės yra atsakingos už planuojamų veiksmų įgyvendinimą, įskaitant konkrečių finansuotinų projektų atranką ir apmokėjimą projektų organizatoriams. Valstybės narės skiria finansavimą įvairioms organizacijoms – viešosioms įstaigoms, privačioms bendrovėms ir pilietinės visuomenės organizacijoms. Komisija stebi įgyvendinimą, kompensuoja išlaidas ir yra galiausiai atskaitinga už biudžetą.

Svarbu tai, kad pasidalijamasis valdymas vykdomas pagal partnerystės principą: partneriai ir suinteresuotieji subjektai turėtų dalyvauti visuose etapuose – nuo programavimo iki įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo. Šis principas yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad išlaidos būtų kuo veiksmingesnės ir efektyvesnės.

Pagal svarbų ESF+ pasidalijamojo valdymo  bendro finansavimo principą visam ESF+ programos biudžetui lėšų gali būti skiriama tiek iš ES, tiek iš valstybės narės biudžeto. Priklausomai nuo investicijų srities ir regiono, kuriame vykdoma veikla, išsivystymo lygio, ES bendro finansavimo norma gali svyruoti nuo 50 iki 95 proc.