Globos įstaigose užaugusių jaunų suaugusiųjų gyvenimas gali būti sudėtingas.

„Vaikui, kuris išėjo iš globos namų, nėra taip paprasta atrasti save“, – sako 22 metų Kristina, šiuo metu gyvenanti Karmėlavoje. Kristinai buvo pasiūlyta dalyvauti ESF finansuojamame projekte „Globoje augusių jaunuolių įgalinimas gyventi savarankiškai bei integruotis į darbo rinką“. Dabar ji ne tik atrado save, bet ir siekia svajonių karjeros.

Vos tik baigusi vidurinę mokyklą Kristina nusprendė, kad savarankišką gyvenimą bus lengviau pradėti užsienyje. Tačiau ji greitai suprato, kad tai jai netinka.

„Gyvenant Anglijoje man teko dirbti sandėlyje, saldainių fabrike bei botanikos sode. Sunkaus darbo nebijojau, kur kas labiau nepatiko tai, kad nesijaučiau pilnaverte tos visuomenės dalimi, – pasakoja Kristina. – Kartais ir geras uždarbis neatperka namų ilgesio bei noro daryti tai, kas patinka labiausiai.“

Taigi Kristina grįžo į Lietuvą. „Actio Catholica Patria“ – organizacija, kurios pagrindinis tikslas yra padėti globos įstaigas palikusiems asmenims susirasti darbą – suteikė jai galimybę konsultuotis su socialiniu darbuotoju ir psichologu, taip pat dalyvauti įvairiuose grupiniuose užsiėmimuose. Tai ne tik padėjo Kristinai atsigręžti į save ir savo galimybes, bet ir suteikė jai galimybę siekti svajonių darbo – tapti tatuiruočių meistre. Įgyvendinant šį projektą jau 50 žmonių suteikta parama, kurios jiems reikia, kad galėtų susirasti darbą.

Sėkmingai baigusi pameistrystės programą ir išmokusi amato, Kristina dabar taupo lėšas įrangai ir įrankiams, kad galėtų siekti karjeros. „Tai kainuoja nemažai, – pripažįsta ji, – todėl reikia taupyti.“ Tačiau ji kaip niekada laiminga ir įsitikinusi, kad eina teisingu keliu.

„Manau, kad visai nesvarbu kiek tau metų – 20 ar 50, nereikia bijoti ieškoti savo kelio ir daryti tai, kas patinka labiausiai.“